Birutiečių sąjungos suvažiavimas

 

 

 

BENDRA MALDA PRADĖTAS LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTIENĖS BIRUTĖS KARININKŲ ŠEIMŲ MOTERŲ SĄJUNGOS SUVAŽIAVIMAS

Balandžio 1 d. Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje į Šv. Mišias pasipuošusios tautiniais kostiumais rinkosi Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos atstovės.

Lietuvos karininkų šeimų moterų draugija įkurta 1925 m. kovo 15 d. Kaune. Draugijos narėmis galėjo būti tikrosios tarnybos atsargos karininkų žmonos ir dukros. Įstatuose buvo numatyta, kad draugija siekia suburti karininkų šeimų moteris tautiniu, moraliniu ir kultūriniu pagrindu, globoti sergančius karius, karo invalidus, sužeistuosius, rengti nares teikti medicinos pagalbą, padėti auklėti karių šeimų vaikus. 1935 m. draugijai suteiktas Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės vardas. Sovietmečiu draugijos veikla buvo uždrausta. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 m. lapkričio 12 d. draugijos veikla buvo oficialiai atkurta Kaune, o 1994 m. balandžio 27 d. - Vilniuje. 1996 m. Vilniaus arkikatedroje monsinjoras K. Vasiliauskas ir kariuomenės vyriausiasis kapelionas A. Bulota iškilmingai pašventino draugijos vėliavą.

Birutiečių sąjunga yra savarankiška nepolitinė visuomeninė organizacija, tęsianti prieškario Lietuvoje veikusios tokios pat organizacijos tradicijas. Sąjungos tikslas – ugdyti jaunimo patriotizmą, pilietinę savimonę, puoselėti lietuviškus šeimos papročius ir tradicijas, saugoti Lietuvos kariuomenės istorinį paveldą, propaguoti kultūrinį bendradarbiavimą, stiprinti moters vaidmenį karių šeimose. Birutietės  globoja neįgalius, vienišus Lietuvos laisvės kovotojus, prižiūri karių kapus.

Vienybės vardan Kauno Įgulos bažnyčios kapelionas kpt. Tomas Karklys pakvietė Birutiečių šeimas susikibus už rankų sustoti į bendrą ratą ir visiems kartu sukalbėti maldą bei prisiminti ir pagerbti visų žuvusių už Laisvę ir Tėvynę atminimą, ir atminimą visų Amžinybėn išėjusių Birutiečių. 

Bendra nuotrauka atminčiai primins, kad Birutiečių karininkų šeimoms yra svarbios tradicijos, tautiškumo puoselėjimas, o jų žingsnius ir gerus darbus lydi Dievo palaima.

Teksto autorė Ingrida KARALAVIČIENĖ

Nuotraukų autorius kapelionato fotografas Lionius CHARDINAS