Kalėdinė šeimų šventė

 

 

 

KAUNO ĮGULOS KAPELIONATO ŠEIMŲ BENDRUOMENĖ DŽIUGIAI PAMINĖJO KRISTAUS APSIREIŠKIMO (TRIJŲ KARALIŲ) ŠVENTĘ

Kaip ir kasmet, prabėgus kalėdinio laikotarpio šurmuliui, Kauno įgulos kapelionato šeimų bendruomenė susibūrė draugėn paminėti Kristaus Apsireiškimo (Trijų Karalių) šventės. Š. m. sausio 8 d. šeimos sugužėjo į Įgulos bažnyčią, žinodamos, kad šis sekmadienis, besibaigiant mokyklinėms atostogoms, ypatingas ir kad jų laukia dar vienas benueinančio kalėdinio džiaugsmo pliūpsnis.

Lydimi kun. Tomo ir savo vadovės, džiugiu žingsniu vaikai keliavo švęsti šv. Mišių, pakeliui sustodami prie prakartėlės, kur kun. Tomo klausimų pagalba išsiaiškino šios šventės prasmę.

Šv. Mišiose visi klausėsi Dievo Žodžio, susivienijo bendroje maldoje Komunijos metu.

Pasibaigus bendrai maldai, kun. Tomo paraginti, visi sugužėjo į Kauno įgulos karininkų ramovę, kur mažieji drauge su jaunimu nudžiugino tėvelius savo parengtu pasirodymu. Visų pirma šventės dalyvius pasveikino ir gražaus renginio palinkėjo kapelionas kun. Tomas.

O tuomet scenoje karaliavo jaunieji aktoriai...

Visų nuostabai, pradžioje teko nusikelti į Liūdnąją Karalystę, kurios valdovas – Karalius Liūdesys - buvo labai piktas ir liūdnas, nes niekaip negalėjo rasti laimės... Karalystės kviesliai sukvietė visus gyventojus su viltimi, kad jie Karalių pralinksmins. Pavaldiniai buvo klusnūs, o kai kurie - ypač drąsūs ir siūlė Karaliui savo laimės receptą: turtingas grafas – aukso, mokslininkas – išminties, riteriai pamokė kautis, dvaro juokdariai siūlė linksmybių. Tačiau jokia būtybė Karaliaus negalėjo pralinksminti, tik mažas atkrypavusių ančiukų pulkelis sugebėjo pakelti Karaliaus nuotaiką, jog šis net įsakė visiems gyventojams pakartoti jų šokį.

Tačiau tikrosios laimės prasmę Karalius Liūdesys suvokė tik išklausęs išmintingos senolės pasakojimo apie kitą nelaimingą karalių - macharadžą, gyvenusį tolimoje Indijoje, išnaudojusį mažus vaikus sunkiems darbams, bet atsitokėjusį dėl savo negarbingo elgesio tik pabėgus jauniausiam sūnui. Abhanas apkeliavo visą kraštą, matė vaikų vargą ir privertė tėvą suprasti, kad laimė – tai ne valdyti ir įsakinėti, bet būti geram kitiems.

Po tokio jautraus pasakojimo Karalius Liūdesys suprato, ką daro ne taip, ir pažadėjo laikytis senolės patarimų: „Skirti laiko mąstymui, maldai, juokui, žaidimui, darbui, skaitymui, draugiškumui, gailestingumui, mylėti ir būti mylimam, skirti laiko duoti, nes diena per trumpa, kad būtum savanaudis.“

Skambant kalėdiniam sveikinimui, karalystės gyventojai taip pat turėjo galimybę užrašyti savo laimės receptą ir pasidalinti juo su visais.

O galiausiai visi šventės dalyviai sulaukė pačio dosniausio ir nesavanaudiškiausio svečio, kuris, visų džiaugsmui, dar keliavo po mūsų  apsnigtą žemę ir užsuko pradžiuginti šventės dalyvių. Laimė ištirpdė liūdesį ir džiaugsmo buvo apsčiai.

Kauno įgulos kapelionato informacija ir ištrauka iš straipsnio „Neįtikėtini pokyčiai Liūdnojoje Karalystėje“

Nuotraukų autorius kauno įgulos kapelionato fotografas Lionius Chardinas