Piligrimystė Gailestingumo keliu

 

 

 

 

 

KAUNO ĮGULOS KAPELIONATO GRUPĖS PILIGRIMYSTĖ GAILESTINGUMO KELIU

Šiais popiežiaus Pranciškaus paskelbtais Gailestingumo jubiliejiniais metais, gegužės  6-8 dienomis Lietuvos sostinė Vilnius tapo gailestingumo miestu. Čia buvo švenčiamas Nacionalinis gailestingumo kongresas, kuriame buvo laukiami tikintieji iš visos Lietuvos.

Ta proga Kauno įgulos kariniuose vienetuose ir statutinėse struktūrose tarnaujančių ir dirbančių piligrimų grupė su kapelionu priešaky, išsiruošė į Nacionalinio gailestingumo kongresą. Atvykus į sostinę, pirmiausiai praeita garsiuoju gailestingumo keliu, susipažįstant su didžiaisiais Dievo Gailestingumo apaštalais - Šv. Faustina ir jos dvasiniu vadovu Pal. kun. Mykolu Sopočka.

Pirmiausiai aplankyta Lietuvos kariuomenės Ordinariato jubiliejinė šventovė. 1919 m. Pal. kun. M. Sopočka buvo paskirtas kariuomenės kapelionu. Kadangi Vilniaus įgula neturėjo savo bažnyčios,  jo pastangomis Šv. Ignoto bažnyčia buvo atstatyta kariuomenės sielovadai.  Čia piligrimai praėjo jubiliejines gailestingumo duris, sustoję ratu apkabino vieni kitus malda, prašydami gailestingojo Dievo palaimos Lietuvos kariuomenėje ir kitose statutinėse valstybės struktūrose tarnaujantiems ir dirbantiems, šeimoms ir visai Lietuvai. Po to kapelionas grupei išdalino piligrimų pasus, kuriuose jau puikavosi Lietuvos kariuomenės Ordinariato šventovės jubiliejinis atspaudas. Mat aplankant jubiliejines šventoves, piligrimai turi galimybę piligrimo pase gauti jubiliejinį šventovės atspaudą. Kun. Tomui trumpai pristačius Šv. Ignoto šventovės istoriją, Lietuvos kariuomenės Ordinariatą, piligrimai patraukė link Šv.  Mykolo šventovės, kurios pašonėje įsikūręs Bažnytinio paveldo muziejus. 1934–1938 metais Pal. kun. M. Sopočka buvo Šv. Mykolo bažnyčios rektorius ir seserų bernardinių kapelionas.  

Čia apžiūrėję turtingą liturginių drabužių, indų, sakralinio meno kolekciją, piligrimai patraukė į Vilniaus širdyje įsikūrusią arkikatedrą baziliką, kurios pašonėje vakare visos Lietuvos tikintieji susibūrė bendroje maldoje pradėti tris dienas trukusį Nacionalinį gailestingumo kongresą. Vilniaus arkikatedroje Pal. Kun. M. Sopočka gavo Sutvirtinimo sakramentą, o 1914 m. birželio 15 d. - kunigo šventinimus. Jo Kristaus kančios pamokslai, kuriuos sakė Katedroje Didžiojo pasninko laikotarpiu, 1940 m. okupacijos sąlygomis, tapo gerai žinomi mieste.   Įžengę pro jubiliejines gailestingumo duris, piligrimai aplankė Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero koplyčią ir, gido lydimi, pasileido katedros požemiais, susipažinti su šventovės ir čia palaidotų tautos valdovų istorija.

Išėjus iš arkikatedros, piligrimai vyko į Antakalnį, kur tebėra kapitaliai restauruotas Šv. ses. Faustinos namelis. Gailestingumo Motinos seserys, kurių vienuolijai priklausė ir šv. Faustina, į Vilnių atvyko 1908 m. ir Antakalnyje įsteigė vienuolyną, kuriame realizuodamos savo charizmą, auklėjo moralinių elgesio problemų turinčias merginas. Šv. Faustina daugelį regėjimų patyrė gyvendama šiuose vienuolyno namuose Vilniuje. 1935 m. šiame name jai buvo padiktuotas Gailestingumo vainikėlis.

Prisilietę prie šios relikvijos, gido vedami piligrimai aplankė Gailestingojo Jėzaus seserų vienuolyną. Pas seseris vizitietes 1932–1934 m. gyveno pal. kun. M. Sopočka. Taip pat čia gyveno ir dirbo dailininkas Eugenijus Kazimirovskis. 1934 m. dailininkas, paprašytas Pal. kun. M. Sopočkos, pagal šv. Faustinos pasakojimus, nutapė Gailestingojo Jėzaus paveikslą.

Sekanti piligrimystės stotelė - Vilniaus Aušros Vartų šventovė. Šv. Faustina ir Pal. kun. M. Sopočka turėjo ypatingą pamaldumą Marijai ir dažnai ateidavo maldai prie Aušros vartų Gailestingumo Motinos. 1935 m. Aušros vartuose per Velykų Tridienio iškilmes buvo pirmą kartą viešai gerbiamas Gailestingojo Jėzaus paveikslas, papuoštas šv. Faustinos. Pal. kun. M. Sopočka sakė pamokslus apie Dievo gailestingumą. Kadangi ši šventovė jubiliejinė, čia piligrimai žengė pro gailestingumo duris ir po trumpo susikaupimo prie stebuklingojo Gailestingumo Motinos paveikslo išsirikiavo parapijos zakristijoje gauti jubiliejinį antspaudą piligrimo pase.

Žengiant gailestingumo keliu, laikas tirpte tirpo. Jau norėjosi grįžti į katedros aikštę, ruoštis vakaro liturgijai, tačiau gidas pasiūlė aplankyti dar tris objektus. Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono evangelisto ir apaštalo bažnyčią.  Pal. kun. M. Sopočka Vilniaus universiteto Teologijos fakultete dirbo 1927–1945 m. Atstatant Šv. Ignoto bažnyčią, Šv. Jonų bažnyčioje aukodavo šv. Mišias kariuomenei, pats kurį laiką gyveno bažnyčios klebonijoje. 1951 m. Gailestingumo paveikslas iš uždarytos Šv. Mykolo bažnyčios buvo perduotas Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčios klebonui, bet viešam gerbimui nepakabintas. Vėliau išgabentas į Naujosios Rūdos bažnyčią, o ją uždarius,  į Šv. Dvasios bažnyčią grąžintas 1986 m. Čia jis buvo gerbiamas iki 2005 m., kol restauravus Švč. Trejybės bažnyčią, jai buvo suteiktas Gailestingumo Šventovės titulas ir į ją perkeltas paveikslas.

Piligrimystė didžiuoju gailestingumo keliu užbaigta, aplankant Dievo Gailestingumo šventovę, kuri buvo įsteigta ir pašventinta 2004 m. Joje šiandien gerbiamas Gailestingojo Jėzaus paveikslas, nutapytas Vilniuje pagal šv. Faustinos regėjimus. 1946–1947 m. tuo metu Švč. Trejybės bažnyčioje dirbo pal. kun. M. Sopočka. Jis buvo paskutinis kunigas, dirbęs šioje bažnyčioje, prieš ją uždarant po Antrojo pasaulinio karo. Čia Eucharistinio Jėzaus artumoje piligrimai turėjo galimybę apvainikuoti savo piligrimystės patirtį, prisiglaudžiant prie Gailestingojo Dievo meilės šaltinio.

Kauno įgulos kapelionato informacija

Nuotraukų autorius kapelionato fotografas Lionius CHARDINAS