Velykų vigilija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

VELYKŲ VIGILIJA KAUNO ŠV. ARKANGELO MYKOLO (ĮGULOS) BAŽNYČIOJE

 

Pagal seniausiąją tradiciją ši naktis yra „budėjimas Viešpaties garbei”, ir šią naktį švenčiama vigilija (lot. budėjimas), kaip sako Tradicija, „visų šventųjų vigilijų motina”, primenanti šventąją Viešpaties prisikėlimo naktį. Šią naktį Bažnyčia budėdama laukia Viešpaties prisikėlimo ir švenčia įkrikščioninimo sakramentus. Velykų vigilija prasideda, nusileidus saulei, ir baigiasi, nesubrėškus rytui. Žydai visą naktį budėdami laukė Viešpaties perėjimo, išlaisvinsiančio juos iš faraono vergijos. Šitokia kasmetė žydų Velykų vigilija buvo tikrosios Kristaus Paschos - tikrojo išlaisvinimo - nakties provaizdis. Bažnyčia nuo pat pradžių, ypač šia nakties Vigilija, švęsdavo kasmetinę Paschą - iškilmių iškilmę. Kristaus prisikėlimas yra mūsų tikėjimo ir vilties pamatas. Per krikštą ir sutvirtinimą esame įskiepyti į Kristaus Velykų slėpinį: su juo mirę, palaidoti ir prikelti, su juo ir karaliausime. Vigilija taip pat yra Viešpaties atėjimo laukimas. Velykų vigiliją sudaro keturios dalys: po Žiburių apeigų ir Velykų šlovinimo (tai pirmoji Vigilijos dalis), Bažnyčia apmąsto stebėtinus darbus, kuriuos Dievas nuo pradžios nuveikė žmonių labui (Žodžio liturgija arba antroji dalis); tada Bažnyčia priima naujus per krikštą gimusius narius (trečioji dalis) ir kartu su jais pakviečiama prie Viešpaties jai parengto stalo, kuris yra Viešpaties mirties ir prisikėlimo atminimas (ketvirtoji dalis).

Kovo 26 d., vėlų Didžiojo šeštadienio vakarą, Lietuvos kariuomenėje nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantys kariai, kariniuose vienetuose ir kitose statutinėse struktūrose tarnaujantys ir dirbantys tikintieji su šeimomis susibūrė šalia Įgulos šventovės prie velykinio laužo pradėti švęsti Velykų vigiliją. Apeigoms vadovavo Kauno Įgulos kapelionato kapelionas kun. T. Karklys, drauge Velyknakčio liturgijoje dalyvavo LK Karinių oro pajėgų kapelionas kun. V. Veilentas, Marijampolės įgulos kapelionato kapelionas kun. E. Baniulis ir Įgulos bažnyčios rektoriaus pagalbininkas sielovadoje kun. V. Vaškelis.

Liturgija prasidėjo laužo ugnies palaiminimu. Kun. T. Karklys parengė Velykų vaško žvakę. Ji, kasmet nauja, didelė bei puošni, primena, jog Kristus yra pasaulio šviesa. Priekyje nešant Velykų žvakę – paschalą, tikintieji iškilmingai įžengė į bažnyčią. Kaip Izraelio sūnūs naktį ėjo, vedami ugnies stulpo, taip krikščionys eina įkandin prisikėlusio Viešpaties. Paschalo liepsna tolydžio buvo perduodama, uždegant budėjimo dalyvių rankose laikomas krikšto ar kitas žvakes. Šitokioje rankose laikomų žvakių šviesoje sugiedotas iškilmingas Velykų šlovinimas, kuriame poetiškai apgiedamas visas Velykų slėpinys išganymo istorijoje.

Antrojoje Vigilijos dalyje bendruomenės aktyvas skaitė skaitinius iš Šventojo Rašto. Taip buvo priminti šlovingi išganymo istorijos darbai. Juos apmąstėme tylos pauzėmis, psalmių bei maldų giedojimais. Apeigose yra septyni skaitiniai iš Senojo Testamento, Įstatymo ir Pranašų – tai yra seniausia tiek Rytų, tiek Vakarų tradicija – ir du skaitiniai iš Naujojo Testamento - iš apaštalo laiško ir Evangelijos. Taip Bažnyčia, „pradėdama nuo Mozės ir primindama visus pranašus”, aiškina Kristaus Velykų slėpinį. Vadovaujantis pastoraciniais motyvais, skaitinių skaičius buvo sumažintas ir perskaityti trys skaitiniai iš Senojo Testamento, Įstatymo ir Pranašų knygų; perskaitytas Išėjimo knygos 14 skyrius ir sugiedota ten esanti giesmė. Po Senojo Testamento skaitymų sugiedotas himnas „Garbė Dievui aukštybėse”, skambinant Įgulos bažnyčioje esančiais varpais. Taip buvo pereita prie Naujojo Testamento skaitymo. Galiausiai, kaip visos Žodžio liturgijos viršūnė, paskelbtas Viešpaties prisikėlimas iš Evangelijos. Po to kunigas E. Baniulis, pasitelkdamas turtingą sielovadinę patirtį, pristatė Velyknakčio dalyviams Šv. Velykų prasmę ir linkėjo prisikėlusiojo Kristaus slėpinį išgyventi ne išore, bet vidumi.

Trečioje Vigilijos dalyje buvo švenčiama Krikšto liturgija. Šiuo sakramentu švenčiamas Kristaus ir mūsų perėjimas – Pascha - Velykos. Tai aiškiai išreiškiama tose bažnyčiose, kuriose yra krikštyklos, o dar labiau, kai yra įkrikščioninami suaugusieji ar krikštijami kūdikiai ir vaikai. Sugiedojus visų šventųjų litaniją, buvo palaimintas Krikšto vanduo. Krikštijamieji ir visa bendruomenė, laikant rankose degančias krikšto žvakes, išpažino arba atnaujino tikėjimo išpažinimą. Šiemet bendruomenėje įkrikščioninimo sakramentus, artimųjų, tėvų bei krikštatėvių lydimi, šventė Lietuvos kariuomenėje nuolatinę pradinę privalomąją tarnybą atliekantys kariai ir kariuomenėje tarnaujančių artimieji, uoliai dalyvavę katechumenate ir pasirengę krikštui.  Po to visi tikintieji buvo pašlakstyti vandeniu: taip veiksmais ir žodžiais primintas mūsų krikštas.

Eucharistijos šventimas sudarė ketvirtą Vigilijos dalį ir yra jos viršūnė, kadangi Eucharistija tikriausia prasme yra Velykų sakramentas, Kryžiaus aukos atminimas ir prisikėlusio Kristaus buvimas čia ir dabar, įkrikščioninimo užbaigimas ir išankstinis gėrėjimasis amžinosiomis Velykomis. Užbaigus iškilmingą liturgiją, kapelionai pasveikino naujai pakrikštytuosius ir įteikė krikšto pažymėjimus bei atminimo dovanėles. Reikia pažymėti, kad liturgija tęsėsi daugiau kaip dvi valandas, o dalyvavęs gausus būrys vaikų nustebino ištverme ir kantrybe, už kuriuos kapeliono buvo apdovanoti gausiu saldainių lietumi.

Po Velyknakčio liturgijos Kauno įgulos kapelionas naujai pakrikštytuosius jų artimuosius, kapelionus pakvietė kuklioms šventinėms vaišėms šventovės rūsyje.

Kauno įgulos kapelionato kapelionas nuoširdžiai dėkoja broliams karo kapelionams už bendrystėje puikiai atšvęstą Velyknaktį.

Kauno įgulos kapelionato informacija

Nuotraukų autorius kapelionato fotografas Lionius CHARDINAS