Šv. Florijono diena

KAUNO ĮGULOS BAŽNYČIOJE PAMINĖTA UGNIAGESIŲ GELBĖTOJŲ GLOBĖJO ŠV. FLORIJONO DIENA

Šv. Florijonas  yra kareivis kankinys, gimęs apie 250 m. Cetyje (dabar Zeiselmaueris, Austrija). Jau 4 a. krikščionių skaičius Romos kariuomenėje (ypač tarp eilinių karių) buvo gana gausus. Imperatoriui Diokletianui 302 m. paskelbus krikščionių persekiojimo ediktą, buvo pravestas ir kariuomenės valymas nuo krikščionių. Kai kurie krikščionys buvo nukankinti ir yra paskelbti šventaisiais. Tai šv. Sebastionas, šv. Mauricijus, šv. Liberalas, šv. Demetrijus, šv. Jurgis, tarp jų ir šv. Florijonas. Jis buvo karininkas, užėmęs aukštas pareigas Norikumo (dab. Austrija) provincijoje. Išlikęs ginčytinas liudijimas, kad Florijonas pats pasidavė Diokletiano kariuomenės vado Akvilino malonei, sužinojęs, kad šis suėmė 40 krikščionių, norėjo pasiaukoti , priimdamas jų likimą. Per tardymą drąsiai prisipažino, kad yra krikščionis, buvo du kartus nuplaktas ir pusiau gyvas įmestas į Enso upę su pririšta po kaklu girnapuse. Jo kūną palaidojo netoli dabartinio Linco (Linz) gailestinga krikščionė Valerija. Praėjus keliems šimtmečiams toje vietoje buvo pastatyta bažnyčia ir vienuolynas.  Žlungant Romos imperijai,  5 a. šv. Florijono relikvijos buvo perkeltos į Romą. 1138 m. popiežius Liucijus III šventojo relikvijas padovanojo Lenkijos karaliui Kazimierui III Didžiajam ir Krokuvos vyskupui Gedeonui kaip apsaugą nuo rusų invazijos. Nuo šios datos šv. Florijonas laikomas Lenkijos, Linco, Aukštutinės Austrijos šventuoju globėju. Vidurio Europoje šv. Florijono kultas paplitęs ir šiandien. Legenda, kad jis nukankintas ant Enso upės kranto, vietovėje, kur upė įteka į Dunojų, gyva nuo senovės. Plačiausiai Florijonas garbinamas kaip ugniagesių šventasis globėjas. Vaizduojamas kaip šarvuotas romėnų karys, pilantis iš indo vandenį ant degančios liepsnos.

Gegužės 3 d. rytą Šv. Florijono – ugniagesių gelbėtojų globėjo šventės proga į padėkos šv. Mišias ir minėjimą Kauno Įgulos bažnyčioje susirinko Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesiai gelbėtojai.

Šventė pradėta Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vėliavos pagerbimu. Minėjime dalyvavo: Kauno PGV viršininkas plk. V. Barauskas, ats. plk. V. Rimkus, pavaduotojas plk. ltn. T. Sušinskas, LK Karinių oro pajėgų vadas plk. D. Guzas,  KASP Dariaus ir Girėno apygardos II rinkt. vadas plk. ltn. R. Stakelis, LŠS vado pavaduotojas Ž. Šadauskis, Kauno apygardos vyriausias prokuroras D. Valkavičius, Kauno apylinkės vyriausias prokuroras A. Bundonis, Kauno AVPK viršininko pavaduotojas D. Pliavga, Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius M. Zaikauskas, VŠĮ Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos direktorius R. Velžys,  Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas A. Nesteckis, komandų vadai ir ugniagesiai gelbėtojai, artimieji, bendruomenė.

Eucharistijai vadovavo Kauno įgulos kapelionato kapelionas mjr. T. Karklys. Šv. Mišiose, išaukštindamas ugniagesio gelbėtojo pašaukimo kilnumą, kapelionas linkėjo pareigūnams didelės dvasinės stiprybės atliekant be galo kilnią misiją Lietuvos žmonėms. „Lai Dievas visada bus Jūsų gyvenimo palaimos šaltinis“ – linkėjo kapelionas.

Bendra malda apvainikuota ugniagesių gelbėtojų priesaikos ceremonija, kurią pravedė Kauno APGV viršininkas V. Barauskas. Prisiekė aštuoni studijas baigę naujokai, kurie po priesaikos įsilies į ugniagesių gelbėtojų gretas. Prisiekusiems ir visiems susirinkusiems kapelionas suteikė palaiminimą. O viršininkas tarė sveikinimo žodį.

Po sveikinimų ir apdovanojimų šventinis minėjimas užbaigtas pareigūnų rikiuote Nepriklausomybės aikštėje, pagerbiant žuvusius ir mirusius ugniagesius gelbėtojus. 

Kauno įgulos kapelionato informacija

Nuotraukų autorius kapelionato fotografas Lionius CHARDINAS