ŠV. MORTOS GRUPĖ


Šventos Mortos grupė Lietuvoje

 

ŠVENTOSIOS MORTOS GRUPĖ

Prašome 2017/2018 metais šią prevencinę informaciją paskelbti parapijose, mokyklose, gimnazijose, profesinio mokymo įstaigose ir kitose rizikos grupės žmonių susirinkimų vietose, kartu pagal galimybes dalyvaujant kunigui, katechetui, policininkui, socialiniam darbuotojui ir kt.

Informacija, kurią prevencininkas perteikia bendruomenėms

Prekyba žmonėmis – tai žmonių verbavimas, pervežimas, perdavimas, slėpimas ar jų priėmimas gąsdinant, panaudojant jėgą ar kitas prievartos, grobimo, apgaulės, sukčiavimo formas, piktnaudžiaujant padėtimi ar pažeidžiamumu arba mokant ar priimant pinigus ar kitą naudą tam, kad būtų gautas kito tą žmogų kontroliuojančio asmens sutikimas siekiant išnaudoti. Išnaudojimas apima kitų asmenų išnaudojimą prostitucijos forma ir kitas seksualinio išnaudojimo formas, priverstinį darbą ar paslaugas, vergiją ar veiklą, panašią į vergiją, tarnystę ar organų pašalinimą. (JTO, 2000).

Formos: vaikų grobimas, nelaisvė, seksualinis išnaudojimas, vergiškas darbas, fiktyvios santuokos, prekyba organais, prekyba vaikais, prievartinė surogatinė motinystė, elgetavimas, nelegalios migracijos organizavimas, išnaudojimas nusikaltimų vykdymui, vaikų pornografija ir seksualiniai nusikaltimai.

Kas tampa aukomis:

  • Vaikai ir nepilnamečiai, kurie nepriklausomai nuo gyvenimo sąlygų yra linkę labiau pasitikėti žmonėmis, rizikuoti. Juos lengviau įtikinti, o internetinėje erdvėje – lengviau surasti ir pasiekti;
  • Vaikai iš globos namų ir probleminių šeimų, ypač tie, kurie nelanko mokyklos;
  • Asmenys, ieškantys papildomo pajamų šaltinio: turintys skolų, paskolų, išlaikantys vaikus, šeimas, nerandantys darbo Lietuvoje;
  • Socialinei rizikos grupei priskiriami žmonės, kurie dažnai yra ignoruojami ar nepriimami vietinių bendruomenių: benamiai, turintys negalių, priklausomybių ir pan.;
  • Potencialūs migrantai, kurie savo noru yra pasiruošę ir gali iš karto išvykti į kitą šalį, vos gavę kokį nors pasiūlymą.

Vaikai verbuojami:

  • Nusikaltimams. Pasinaudojant vaikų pažeidžiamumu, jie yra išvežami vykdyti įvairių nusikaltimų į Europos ir pasaulio miestus. Ten „dirba“ už maistą ar nedidelę sumą pinigų, dažnai gyvena itin sudėtingomis sąlygomis ir po truputį yra įtraukiami į rimtesnius nusikaltėlių tinklus stambesniems nusikaltimams atlikti.
  • Elgetavimui ar priverstiniam darbui.
  • Pornografijos gamybai. Čia dažnai išnaudojami nepilnamečiai ar mažamečiai vaikai. Pastebėta, kad pedofilai, pasiruošę mokėti didelius pinigus už pornografinę informaciją, jos gamybai santykinai dažniau išnaudoja berniukus. Dėl to pasaulinės organizacijos kreipia vis didesnį dėmesį į du šios problemos aspektus: vaikų migrantų apsaugą ir vaikų išnaudotojų atvykimą į ekonomiškai mažiau išsivysčiusias šalis, turint tikslą kurti pornografinę medžiagą ar pirkti vaikus (ypač berniukus) seksualinėms paslaugoms.

Merginos dažniausiai verbuojamos:

  • Išnaudojimui priverstinei prostitucijai. Tai dažniausiai pasitaikanti moterų ir merginų išnaudojimo forma. Dėl šios priežasties prekyba žmonėmis kartais vadinama prekyba moterimis. Šiuo metu išnaudojamų moterų amžius smarkiai sumažėjo. Amžiaus vidurkis – 15–25 metai. Pasitaiko nemažai atvejų, kai į priverstinę prostituciją įtraukiamos mergaitės, jaunesnės nei 15 metų, ar vyresnės nei 40 metų moterys.
  • Priverstinėms vedyboms. Dar ši forma kartais vadinama „žmonos paštu“. Nukentėjusiosios įtraukiamos į prekybos žmonėmis verslą, gundomos geru vedybiniu gyvenimu užsienyje. Lietuvos laikraščiuose galima pastebėti daug skelbimų, kuriuose dažniausiai turtingi užsieniečiai vyrai ieško moterų iš Lietuvos. Ne visuose slypi pavojus, tačiau moterys, ieškodamos laimės užsienyje, turi žinoti, jog ir čia galimas išnaudojimas.
  • Vergijai ar į vergiją panašiai veiklai. Tai yra darbas vergiškomis sąlygomis už labai menką atlyginimą ar išvis jo negaunant. Čia vienodai gali nukentėti tiek moterys, tiek vyrai. Jie gali būti išnaudojami lengvojoje pramonėje, namų ūkio darbuose, žemės ūkyje ir kt. Pasitaiko, kad merginos, net ir legaliai dirbančios pagal „Au Pair“ programą, ne tik prižiūri vaikus, bet atlieka ir papildomą vergišką darbą be jokio atlyginimo.
  • Priverstiniam gimdymui. Jaunos moterys gali būti priverstos gimdyti vaikus nuo žinomo ar nežinomo tėvo su viena sąlyga, kad paskui vaiką turės atiduoti. Atvejai nėra dažni, labai sunkiai aptinkami.
  • Narkotikų pervežimui. Daugėja atvejų, kai tiek vaikinai, tiek merginos (ypač merginos, tapusios priverstinės prostitucijos aukomis) priverčiami pervežti narkotikus iš vienos valstybės į kitą, dažnai net nežinodami, ką gabena. Pavyzdžiui, prekeiviai ar sąvadautojai už tariamą išlaisvinimą iš viešnamio paprašo nuvežti siuntinį į kitą valstybę, prižadėdami, kad, atlikusios šį darbą, galės grįžti namo. Tačiau merginos dažnai sulaikomos už narkotikų laikymą, platinimą ir ilgiems metams nuteisiamos kalėti.

Vaikinai dažniausiai verbuojami:

  • Priverstiniam darbui žemės ūkyje ar pramonėje, statybose. Dėl didesnių fizinių galimybių jie būna įtraukti į darbus, su kuriais gali susidoroti. Tai kasimas, daiktų perkrovimas, kalnakasyba, statyba ir pan. Išnaudojimas prasideda, kai žmogus neturi teisės pasitraukti iš tos veiklos, dirba už menamą skolą ar tiesiog įkalintas kokiose nors patalpose, yra šantažuojamas, jam nemokami pinigai.
  • Priverstiniam įtraukimui į nusikalstamą veiklą. Vaikinai ir vyrai neretai gali būti prievarta ar manipuliacijos būdu įtraukiami į nusikalstamą veiklą, kurios nedarytų, jei būtų palikta asmeninio apsisprendimo laisvė. Tai gali būti narkotikų, ginklų gabenimas, vagystės, žmogžudystės, žalos darymas. Prekeiviai žmonėmis pasinaudoja tuo, kad visa atsakomybė už padarytą nusikaltimą tenka išnaudotam žmogui. Jis nusikaltimus gali daryti už skolą, priverstas fiziniu ar psichiniu smurtu.
  • Seksualinių paslaugų teikimas. Vyrai apgaulės būdu viliojami teikti seksualines paslaugas. Dažniausiai jie turi teikti homoseksualines paslaugas kitiems vyrams (daugiausiai čia išnaudojami nepilnamečiai). Įtraukimo ir išnaudojimo būdas toks kaip ir moterų: apgaulė, prievarta, izoliacija ir pan. Tik vyrams psichologiškai žymiai sunkiau kreiptis pagalbos, tapus sekso objektu – prekybos žmonėmis auka. Tad tokių atvejų kol kas fiksuojama nedaug.
  • Pardavimas į armiją, teroristų/smogikų grupuotes. Tai nauja prekybos vyrais ar vaikinais forma. Kol kas žinomi tik pavieniai atvejai.

Verbavimo būdai:

  • Per skelbimus laikraščiuose (darbas, mokslas užsienyje);
  • Per internetą (skelbimai, pokalbių svetainės);
  • Per neformalius tinklus – pažįstamus ar net gimines;
  • Per specialius agentus (profesionalūs verbuotojai);
  • Per fiktyvias turizmo, įdarbinimo ar mokslo agentūras užsienyje;
  • Per pažinčių tarnybas, fiktyvias santuokas;
  • SMS žinutes.

 

Asmenų pardavimas užsienyje:

Tiesioginis būdas kai žmogus parduodamas kaip bet kokia kita prekė, pvz., naudoti automobiliai ar cigaretės, sudarant sandėrį. Aukos sutikimo ar nuomonės niekas neklausia, pardavimo momentu auka net nežino, kas iš tiesų dedasi. Auka informuojama tik vėliau, kai ji jau parduota ir „turi atidirbti savo kainą“.

Netiesioginis pardavimas:

1. Pasiūlomas geras ir dažniausiai „padorus“ darbas užsienyje bei geras atlyginimas. Jei siūlomas darbas pasilinksminimų industrijoje, sąlygos irgi nurodomos ypač geros, teigiama, kad „jei nepatiks – visada gali išeiti“.

2. Sutvarkomi išvykimo dokumentai (dažnai to visai nereikia) ir nuperkamas bilietas. Pažadamos geros ir nebrangios gyvenimo sąlygos užsienyje. Neretai jau šiame etape žmogus įtraukiamas į skolą, bet pažadėta alga leis lengvai grąžinti tokius „mažmožius“, taigi kol kas abejonių dėl išvykimo nekyla.

3. Atvykus pažadėto darbo nėra, kitas panašus darbas taip pat nepasiūlomas. Gyvenimo sąlygos dažniausiai yra blogos ir labai brangios. Nemokant kalbos ir tos šalies aplinkos, pačiam ko nors ieškoti beveik neįmanoma, o neretai ir neleidžiama. Šiame etape skolos ima katastrofiškai augti – darbo nėra, o už gyvenimą reikia mokėti tiek, kiek prašo.

4. Dažnai atimami pasai ir kiti turimi dokumentai, taigi pačiam ieškoti išeities darosi nebeįmanoma.

5. Reikalaujama tuoj pat grąžinti skolas (nerealiai išaugusias), antraip gresia gąsdinimai ar net fizinė prievarta, smurtas.

6. Vienintelis tokiomis sąlygomis siūlomas darbas – prostitucija ar vergiškas darbas namų ūkyje, statybose.

7. Galiausiai dauguma asmenų, nematydami kitos išeities (dažniausia jie neturi į ką kreiptis pagalbos, iš ko pasiskolinti pinigų), sutinka daryti viską, ko reikalaujama, kad galėtų atiduoti skolas. Skola, net ir dirbant nurodytą darbą, gali augti. Ir asmuo, jei nesikreipia pagalbos, tampa amžinu vergu.

Kodėl jauni žmonės tampa aukomis:

  • Nesugebėjimas organizuoti savo laisvalaikio. Nuobodžiaujantis ir savo interesų neturintis jaunuolis yra lengvas prekiautojų žmonėmis grobis. Tokius žmones yra pakankamai lengva suvilioti padirbėti užsienyje, nes Lietuvoje jie neturi ką veikti.
  • Bendraamžių ir aplinkos įtaka. Tarp bendraamžių galioja daugybė įvairių nerašytų taisyklių ir nuostatų, kurios neigiamai veikia jauną žmogų. Tokios nuostatos kaip: „vaikinų baliuje reikia mergų, kurios tinka tik pasilinksminimui, bet netinka rimtai draugystei“, „kai tik baigsiu mokyklą, iš karto varau iš Lietuvos, nes čia nieko gero“, „aš per dieną turiu savo poreikiams išleisti mažiausiai 100 eurų“ ir panašiai, – dažniausiai suformuotos bendraamžių, yra sunkiai pakeičiamos ir gali padaryti jauną žmogų mažiau atsparų prekeiviams žmonėmis. Esant tokioms nuostatoms ir neįvertinant pavojaus, pusė prekeivių žmonėmis darbo jau atlikta. Jiems nereikia ilgai įkalbinėti, įrodinėti, užtenka pasiūlyti bet kokį, net aiškiai nerealų darbą.
  • Moters padėtis visuomenėje. Prekyba moterimis labiau klesti tose kultūrose, kur moters padėtis žemesnė nei vyro. Sekso paslaugų pirkėjai paprastai yra vyrai. Nelygiavertėje visuomenėje moteris turi aptarnauti namus, šeimą, taip pat ir vyrą. Jeigu vyras turi finansinių galimybių, būdamas tokioje visuomenėje jis įsitikinęs, kad moterį galima laisvai pirkti seksualiniams poreikiams tenkinti. 
  • Pajamos. Sunki finansinė padėtis dažniausiai nurodoma kaip viena pagrindinių priežasčių, paskatinusių asmenis išbandyti laimę svetur. Tačiau būtina priminti, kad lengvo darbo ir didelių pinigų nebūna, ypač užsienyje.
  • Žiniasklaidos įtaka. Didelę įtaką daro žiniasklaidoje aprašomas nuostabus žmonių gyvenimas užsienyje. Mitas, kad užsienyje laukia „aukso kasyklos“, vis dar gajus. Gražūs vaizdeliai ir pasakojimai dažnai patraukia jaunuolius vykti į tas šalis.
  • Problemos šeimoje. Labai dažnai jaunuoliai, kurie turi didelių problemų namuose, stengiasi nuo jų pabėgti, išvykdami į užsienį. Tačiau greitai namuose paliktos problemos pasirodo mažos, palyginus jas su naujomis užsienyje atsirandančiomis problemomis.
  • Savarankiškumas ir pasitikėjimas savimi. Kartais jaunuoliai iškreiptai supranta, kas yra savarankiškas gyvenimas. Jie įsivaizduoja, kad prieštaravimas tėvams, bendrai priimtoms elgesio normoms – tai savarankiškumas. Ypač dažnai manoma, kad savi pinigai reiškia, kad jau esi savarankiškas. Tačiau savi pinigai dažniausiai reiškia tik finansinę nepriklausomybę ir, jeigu jaunuolis neturės savo nuomonės, pasirinks kitų primestą gyvenimo būdą, nepaisys kitų žmonių nuomonės, jis nebus savarankiškas žmogus.
  • Seksualinės žinios. Neteisingos ar nepakankamos žinios apie lytinį gyvenimą gali lemti, kad merginos bus lengviau suviliojamos sekso darbui.
  • Interneto plėtra. Tai labai pakeitė pastarojo dešimtmečio sekso industriją. Kadangi „seksualinės paslaugos“ tapo prieinamos dar didesniam vartotojų ratui, smarkiai išaugo naujų merginų, kurios išnaudojamos interneto pornografijai, poreikis.
  • Teisinių žinių stygius. Prekiautojas žmonėmis liepia merginai atiduoti pasą, ji tai įvykdo. Uždaryta viešnamyje mergina prigąsdinama nebėgti ir nesikreipti į policiją. Mergina mano, kad svečioje šalyje jai niekas nepadės. Vaikinas įsitikinęs, kad užsienyje geriau dirbti nelegaliai. Moteris, pabėgusi iš sutenerių spąstų, Lietuvoje pagalbos niekur nesikreipia. Šios problemos kyla, nes trūksta žinių. Mergina tampa ypač pažeidžiama, kai jai trūksta teisinių žinių. 
  • Mokyklos nelankymas. Prekybos žmonėmis aukų apklausos parodė, kad ne viena jų anksčiau turėjo daug problemų dėl mokyklos lankomumo. Gali būti, kad jaunuolis nepritampa prie bendraamžių, gal sunkiai sekasi mokslai. Tačiau tada didėja asocialių grupių įtakos rizika.
  • Vaikystėje patirta seksualinė prievarta. Pastebėta, kad beveik pusė moterų, besiverčiančių prostitucija, vaikystėje yra patyrusios seksualinę prievartą.

Prevencinė informacija jaunimui:

  • Nemanyti, kad apgaus tik kitus, neatsargius ar naivius žmones. Žmogus gali tvirtai manyti, kad jis tikrai mokės atskirti, kada jį vilioja ar gresia pavojus. Kiekvienas žmogus linkęs apie save galvoti geriau.
  • Nemanyti, kad problema būdinga tik rizikos grupės žmonėms. Merginai gali atrodyti, jog dirbti prostitute ji neišdrįs, nesutiks, pasipriešins, galiausiai, pabėgs. „Į užsienį apgaule išveš tik neturtingus, neišsilavinusius žmones, narkomanus, vaikus iš probleminių šeimų ir pan.“ – toks mąstymas iš dalies teisingas, tačiau problema, kad žmogus, kuris taip mano, būna mažiau atsargus ir tikisi problemą spręsti tada, kai ji iškils.
  • Imtis būtinų atsargumo priemonių. Tai ypač svarbu. Žmonės, nesusidūrę su pavojais ar nelaimėmis, imasi nedaug (arba iš viso nesiima) atsargumo priemonių, nes nežino, kur kreiptis. Be to, jaunimas nori rizikuoti, ieškoti naujų iššūkių bet kokia kaina. Atsitikus nelaimei, jie mažiau pasitiki kitais žmonėmis, o atsargumas būna net per didelis, bet dažnai jau per vėlai. Prekeiviai žmonėmis vengia atsargių žmonių, nes jie patys yra atsargūs, todėl atidžiai atsirenka pažeidžiamus žmones.
  • Per daug nepasitikėti kitais žmonėmis. Nuomonė, kad „visi žmonės yra geri ir nieko bloga nelinki“, nėra bloga, tačiau faktai rodo, kad žmonės ne visada siekia tik padėti kitiems: neretai pasitaiko atvejų, kai nuojauta gali „liepti“ saugotis, atidžiau vertinti pasiūlymą, bet nepažįstamo ar mažai pažįstamo žmogaus žodžiai kelia pasitikėjimą. Pasiūlymas išvažiuoti į užsienį yra toks viliojantis, noras vykti į užsienį toks didelis, kad nustelbia net realiai suvokiamus pavojus.

 

Prevencinė informacija vaikams:

  • Labai atsakingai bendrauti su juos kalbinančiais suaugusiais, ypač jei suaugę kažką siūlo.
  • Nesusigundyti dovanomis už kokį nors siūlomą įsipareigojimą.
  • Nepažįstamiems žmonėms neatskleisti savo asmeninės informacijos (pvz. telefono numerio, adreso ar kt.)
  • Nesėsti į nepažįstamų žmonių automobilį.
  • Nebijoti apie neįprastus pasiūlymus pasikalbėti su tėvais.

 

Prevencinė informacija vaikams ir jaunimui:

  • Būti atsargiems, renkantis draugus socialiniuose tinkluose. Labai dažnai išnaudotojai, apsimetę tos pačios lyties asmeniu kaip ir auka, nors iš tiesų yra priešingai, kviečia būti draugais.
  • Viliodami aukas pornografijos verslui, prekeiviai „skelbia konkursus“, kur potencialios aukos turi atsiųsti nuotraukas. Tai skelbimai, kurių turinys gali būti toks: „reikalinga nuotrauka visu ūgiu“ ar pan., arba modelių agentūros, kur jaunimas siekia demonstruoti savo kūno grožį, dažnai net neįtardamas, kad taip demonstruoja prekeiviams save kaip galimą pornografijos objektą.
  • Neretai potencialios aukos nejaučia žalos iš karto. Jeigu nėra tiesioginio vertimo užsiiminėti lytiniu aktu, paaugliai ir net suaugusieji mano, kad tai lengvas, nežalingas darbas. Bet žala vėliau vis didėja, nes visos nuotraukos ir filmai galiausiai atsiduria internete ar kitaip paskleidžiami ir yra pasiekiami visiems. Todėl, net kai vaikas po 50 metų taps garbingu šalies piliečiu, juoda dėmė dėl paauglystėje vykusio išnaudojimo išliks.

Prevencinė informacija ieškantiems darbo:

  • „Draugo, pažįstamo ar giminaičio pasiūlymas dirbti užsienyje yra patikimas.“ Dažnai asmenys susiduria su prekiautojais žmonėmis, atsiliepdami į viliojančius skelbimus, kuriuose siūlomas lengvas darbas ir labai didelis atlyginimas. Kita vertus, didelė dalis parduotų asmenų prisipažįsta, kad važiuoti dirbti į užsienį juos prikalbino būtent pažįstami, draugai ar net giminaičiai. Dauguma nukentėjusių asmenų tvirtina, jog pasiūlymu pasitikėjo vien todėl, kad gavo jį iš gerai pažįstamo žmogaus.
  • „Jei įdarbinimo užsienyje kompanija reklamuojasi spaudoje, ji legali.“ Vieša reklama visiškai nereiškia, kad firma yra legali. Laikraščių leidėjai netikrina, ar per juos besireklamuojanti bendrovė turi licenciją. Legalios ir nelegalios firmos gali reklamuotis tame pačiame leidinyje, todėl būtina išmokti jas atskirti.
  • „Prekiautojai žmonėmis visuomet atrodo kaip nusikaltėliai, juos galima atskirti iš išvaizdos.“ Galima sutikti įvairiausių prekiautojų žmonėmis. Jie gali būti visiškai nepanašūs į nusikaltėlius. Priešingai, kartais jie atrodo labai padorūs ir patikimi, turi šeimą, vaikų – tokių kaip tu.
  • „Sutikęs(-usi) su pasiūlymu vykti į užsienį, greit ir lengvai užsidirbsi daug pinigų.“ Parduoti asmenys dažniausiai net nemato pinigų, kuriuos uždirba. Didžioji dalis tavo uždirbtų pinigų atiteks tave pardavusiam ar nusipirkusiam asmeniui (viešnamio savininkui, ūkininkui ir t. t.). Net tuomet, kai tau mokami pinigai, nusikaltėliai naudoja įvairius būdus juos iš tavęs atsiimti (tariamos skolos, nerealiai didelės kainos už būstą, įvairias paslaugas). Yra nemažai atsitikimų, kai pažadama pinigus pervesti į banko sąskaitą vėliau, tačiau ji galiausiai taip ir lieka tuščia.
  • „Darbdaviai tau apmoka kelionę, perka rūbus, maistą ir t. t. tiesiog iš geros valios, nori padėti pradžioje.“ Prekeiviai padeda tau dėl dviejų priežasčių. Pirma, tai yra savotiška „investicija į prekę“ – tau padedama tik todėl, kad vėliau tave ruošiamasi pelningai parduoti. Antra, prekiautojai žmonėmis siekia, kad tu įsiskolintum ir taptum nuo jų priklausomas. Parduoti žmonės vėliau turi keleriopai atsilyginti už visas „dovanas“. Aukoms sakoma, kad jos skolingos už kelionę, drabužius, gyvenamąją vietą, maistą ir t. t. – tu turi dirbti tam, kad grąžintum menamas skolas.
  • „Trumpalaikiam darbui užsienyje nereikia jokios registracijos, jokių leidimų.“ Tai netiesa. Prieš išvykdamas(-a) į šalį, kurioje dirbsi, pasidomėk, ką atvykęs pirmiausiai privalėsi įvykdyti, kad galėtum gyventi ir dirbti. Jei į užsienį išvyksi kaip turistas(-ė) ir ten įsidarbinsi, tapsi „nelegalus(-i)“. Nelegalūs imigrantai neturi jokių socialinių garantijų ir teisių. Jie išnaudojami ir neturi kam skųstis, niekas negina jų pagrindinių žmogaus teisių.
  • „Kontraktą su darbdaviu pasirašysi jau būdamas(-a) užsienyje.“ Būtina reikalauti pasirašyti darbo sutartį dar prieš išvykstant iš Lietuvos. Dažniausiai kontrakto reikės jau norint gauti oficialų leidimą dirbti užsienyje. Sutarties tekstas dažnai būna nelietuviškas, todėl gali ne viską suprasti – tokiu atveju paprašyk, kad kas nors padėtų išsiversti sutartį. Pasitaiko atvejų, kai darbas sekso paslaugų sferoje būna įrašytas kontrakte.
  • „Darbdaviui reikės tavo paso originalo, pvz., pasirašant kontraktą, parūpinant darbo leidimą ir pan.“ Tai melas. Darbdaviui nereikia tavo paso originalo ir jis neturi teisės jo iš tavęs reikalauti. Netgi norint įsidarbinti nelegaliai, darbdaviui tavo pasas nereikalingas. Asmuo be paso užsienio valstybėje neturi jokių teisių, jam yra žymiai sunkiau gauti kokią nors pagalbą.
  • „Jei nepatiks, galėsi bet kada mesti darbą ir grįžti namo.“ Asmuo, įsiskolinęs nusikaltėliams ir atidavęs jiems savo pasą, praranda bet kokias teises ir pasidaro visiškai priklausomas nuo prekiautojų žmonėmis. Jis tampa daiktu, kurį galima parduoti, perparduoti, išnaudoti – daryti, ką tik nori. Kol neatidirbsi skolos, savininkas tavęs nepaleis. Jei „neši pelną“, ištrūkti taip pat bus labai sunku. Kada ir kokiomis sąlygomis tave paleisti, sprendžia tik tavo savininkas.
  • „Jei nepaklusi reikalavimams ir nurodymams, bus susidorota su tavo artimaisiais.“ Dažnai žmonės verčiami dirbti žeminančiomis sąlygomis ir tenkinti visus prekeivių norus. Kiekvienas bandymas pasipriešinti baigiasi prekeivių grasinimais ir bauginimais. Kadangi „darbdaviai“ turi tavo namų adresą, yra lengva įbauginti, kad bus susidorota su tavo tėvais ar giminaičiais. Vis dėlto prekiautojai žmonėmis ne visuomet yra tokie galingi, kokiais apsimeta. Jie gali kontroliuoti įkalintą bejėgį žmogų, bet nevaldo pasaulio, įskaitant policiją, humanitarines ir nevyriausybines organizacijas, valstybės institucijas – į jas ir gali kreiptis pagalbos.
  • „Beprasmiška prašyti pagalbos iš šalies.“ Skambutis į ambasadą, policiją ar nevyriausybinę organizaciją tikrai nepablogins tavo situacijos. Bent jau tavo sveikatai ir gyvybei nebegrės pavojus, be to, sulauksi pagalbos. Pastaruoju metu daugelyje šalių požiūris į viešnamių savininkams parduotas moteris keičiasi – anksčiau jos buvo laikomos tiesiog nelegaliomis imigrantėmis, o dabar į tokias merginas žiūrima greičiau kaip į aukas.
  • „Jei kreipsiesi pagalbos, visi Lietuvoje sužinos, kas tau atsitiko.“ Be asmens sutikimo informacija apie jį negali būti perduota į Lietuvą – nei oficialioms institucijoms, nei giminėms ar draugams.
  • Būtina labai tiksliai informuoti savo tėvus, gimines, draugus apie savo kelionę dirbti ar mokytis į užsienį. Reikia palikti savo tėvams ar draugams tikslų adresą, kur planuojama gyventi išvykus, ir visą turimą informaciją apie savo būsimą darbdavį, darbą.
  • Svarbu užsirašyti Lietuvos ambasados toje valstybėje koordinates, o jei valstybėje, į kurią vykstama, nėra Lietuvos ambasados, reikia žinoti, kad mūsų interesams gali atstovauti bet kokios kitos Europos Sąjungos šalies ambasada.
  • Prieš išvykstant dirbti į svečią šalį, reikėtų palikti savo tėvams ar artimiems draugams savo paso kopiją ir naujausią nuotrauką, taip pat ir į kelionę pasiimti savo paso kopiją (geriausiai – patvirtintą notaro), kuri praverstų, jei būtų pamesti originalūs dokumentai. Net ir vykstant į ekskursiją, o juo labiau ilgesniam ar trumpesniam laikui uždarbiauti į užsienį, reikėtų apsidrausti nuo nelaimingų atsitikimų ir ligos.
  • Nereikia pamiršti susitarti su tėvais ir draugais, kada ir kokiu būdu bus pranešta apie įspūdžius naujame darbe. Galima sutarti su artimaisiais kokį nors visiems suprantamą poros žodžių sakinį, kuris reikštų, kad viskas yra gerai (pavyzdžiui, „bandelė skani“ arba „gardus sumuštinis“), ir svarbu sutarti trumpą sakinuką, jei atsitiktų kas nors negero („bandelė neskani“).
  • Išsiruošiant į svečią šalį, kad ir dirbti, svarbu pasiimti tiek pinigų, kiek reikėtų bilietui namo, jeigu kas nors nutiktų ir tektų grįžti atgal.
  • Svarbu žinoti, kad pasas yra dokumentas, kuris negali būti užstatomas, negalima jo atiduoti, nebent to prašytų valstybės pareigūnai. Reikia žinoti, kad duomenis iš savo paso galima pateikti neatiduodant paties dokumento. Ir norint įsidarbinti nelegaliai, darbdaviui pasas nereikalingas – užtenka parodyti dokumentą arba pateikti jo kopiją.
  • Jei pavagia dokumentus, nedelsiant reikia kreiptis į policiją ir į Lietuvos ambasadą, kurios konsuliniame skyriuje bus padaryti laikinieji dokumentai arba ir pasas. Tam reikės sumokėti mokestį ir pateikti duomenis apie save. Todėl labai svarbu turėti asmens dokumentų kopijas ir pinigų. Jei atsitiktų taip, kad pinigų neturėtum, leidžiama paskambinti artimiesiems, kad pervestų pinigų į ambasados sąskaitą. Tai truktų apie porą dienų.
  • Atvykus į darbo vietą ir supratus, kad sąlygos yra kitokios, nei buvo parašyta darbo sutartyje, reikia reikalauti nedelsiant viską sutvarkyti. Jei situacija nesikeičia, turi teisę atšaukti sutartį. Jei taip nutinka užsienyje, reikia susisiekti su firma ar asmeniu, kuris parūpino šį darbą.
  • Būnant užsienyje, reikėtų nepriimti jokių abejotinų dovanų, nereikėtų skolintis – tai gali būti spąstai. Geriau paprašyti artimųjų, esančių Lietuvoje, atsiųsti pinigų, tai padaryti nesudėtinga ir ilgai neužtrunka.
  • Jei pajutai, kad papuolei į šiuolaikinės vergovės spąstus, stenkis visais įmanomais būdais pabėgti: skambinti savo šeimai ir draugams, kreiptis pagalbos į toliau išvardintas įstaigas ir organizacijas.

Kreiptis pagalbos galima:

 

 

Įstaigos,
organizacijos pavadinimas

Kontaktai

Policija


112 – skubiais atvejais, įvykus nelaimei visą parą
(8 5) 272 5372 – Lietuvos policijos pasitikėjimo tel.
prekybazmonemis@policija.lt – pranešti apie nusikaltimus kriminalinei policijai

Užsienio reikalų ministerijos   Konsulinis departamentas


+370 5 236 2444 – pirminė informacinė konsulinė
pagalba   nelaimės atveju visą parą
pilieciai@urm.lt – palikti pranešimus   departamento darbuotojams

Dingusių   žmonių šeimų paramos centras


116000 – pranešti apie dingusius vaikus
8 800 261 61 – kreiptis pagalbos darbo dienomis 9–16 val.
centras1@missing.lt – kreiptis pagalbos bet kuriuo metu

Kovos   su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras


8 679 61617   – kreiptis pagalbos visą parą
centras@anti-trafficking.lt – kreiptis pagalbos bet kuriuo metu

Vilniaus   arkivyskupijos „Caritas“

(8 5) 261 1014
8 699 90 866
nebuk.auka@vilnius.caritas.lt – kreiptis pagalbos bet kuriuo metu

Klaipėdos   socialinės ir psichologinės pagalbos centras


8 800 66366  –   kreiptis pagalbos visą parą (moterims)
kmn@moteriai.lt – kreiptis pagalbos bet kuriuo metu