Atgaila ir Sutaikinimas

  

                     Nuotrauka Lioniaus CHARDINO

ATGAILA IR SUTAIKINIMAS (IŠPAŽINTIS)

Jėzus ne tik ragino žmones atgailauti – palikti savo nuodėmes ir visa širdimi atsigręžti į Dievą, - bet ir, užstodamas nusidėjėlius, juos sutaikindavo su Tėvu. Jis mirė dėl mūsų nuodėmių ir prisikėlė, kad mus nuteisintų. Dėl to tą naktį, kurią turėjo būti išduotas, pradėdamas savo išganingąją kančią, įsteigė Naujosios Sandoros Auką, kad Jo išlietu krauju būtų atleistos nuodėmės. Po prisikėlimo Viešpats Jėzus atsiuntė apaštalams Šventąją Dvasią, kad jie turėtų galią Jo vardu visoms tautoms skelbti nuodėmių atleidimą. Taip Kristus savo Bažnyčioje įsteigė Atgailos sakramentą, idant tikintieji, kurie po Krikšto nusideda, atnaujinta malone būtų sutaikyti su Dievu.

KĄ TURĖTŲ ŽINOTI TIKINTYSIS, NORINTIS ŠVĘSTI ATGAILOS IR SUTAIKINIMO SAKRAMENTĄ

Kam reikalingas Atgailos ir Sutaikinimo sakramentas (Išpažintis)? 

Pasikrikštiję krikščionys įsipareigoja gyventi tikėjimu ir būti ištikimi Kristui, gyventi taip, kaip moko Jis. Tačiau žmogiškasis silpnumas neretai pakiša koją ir žmonės, pasidavę pagundoms, renkasi nuodėmę. Pasirinkti nuodėmę — tai iškraipyti gėrį ir sugriauti teisingumą. Nusidėti — tai išduoti Dievo ir artimo meilę. Jei krikščionio blogas elgesys nuolat kartojamas, jis tampa blogais įpročiais ir pavergia žmogų. Atgailos sakramentu tikintieji, išpažindami nuodėmes Bažnyčios vyresniajam - kunigui arba vyskupui, už jas gailėdamiesi ir pasiryždami pasitaisyti, per kunigo ar vyskupo suteiktą išrišimą gauna iš Dievo nuodėmių, padarytų po krikšto, atleidimą ir drauge sutaikomi su Bažnyčia, kurią nusidėdami sužeidė.

Kada švęsti Atgailos ir Sutaikinimo sakramentą?

Atgailos ir Sutaikinimo sakramentą švenčiame, kuo skubiau kai padarome sunkią nuodėmę. Sunki nuodėmė — Dievo įsakymų nesilaikymas svarbiuose dalykuose, sąmoningai suprantant pasirinktą blogį ir laisvai pritariant nuodėmei. Didžiosios nuodėmės (ydos): puikybė, godumas, gašlumas, pavydas, rūstumas, nesaikingumas valgant ir geriant, tingumas.

Neturint sunkių nuodėmių, o vien lengvas (nesąmoningai padarytas), rekomenduojama išpažintį švęsti bent kartą per mėnesį.

Bažnyčios įsakymas bent kartą metuose atlikti išpažintį galioja atšalusiems katalikams, kurie rizikuoja savo išganymu. Tai kraštutinė priemonė, skatinanti išlaikyti savo sieloje dieviškąjį gyvenimą. Tačiau to nepakanka, norint krikščionišką tikėjimą gilinti ir patirti nuostabių jo vaisių.

Kauno Įgulos bažnyčioje Atgailos ir Sutaikinimo sakramentas yra švenčiamas pusė valandos prieš kiekvienas Mišias. (Mišių laikas nurodytas rubrikose „kapeliono tarnystė“, „kariai“.)

Šio sakramento šventimo atidėjimas vien paskutinėms metinių švenčių (Kalėdų ar Velykų) dienoms rodo didelį tikinčiojo paviršutiniškumą, abejingumą, nepagarbą Dievui ir kitiems žmonėms, nenorą augti tikėjimo kelionėje.

Kaip pasiruošti Atgailos ir Sutaikinimo sakramento šventimui?

Esame kviečiami:

Malda visa širdimi atsigręžti į Dievą, prašant Jo gailestingumo ir atleidimo;

Atsiminti nuo paskutinės išpažinties padarytas nuodėmes, galima pasinaudoti maldaknygėse ar internete pateikiamu sąžinės tyrimu (peržvalga);

Nuoširdžiai gailėtis už padarytas nuodėmes;

Pasiryžti daugiau nebekartoti tų pačių nuodėmių;

Visas ir kiekvieną (todėl įvardijamas nuodėmių skaičius) sunkią nuodėmę atvirai ir aiškiai išpažinti kunigui arba vyskupui;

Įvykdyti paskirtą atgailą kaip ženklą, išreiškiantį norą dvasiškai tobulėti ir atlyginti nuodėmės padarytus nuostolius.

Kaip švęsti Atgailos ir Sutaikinimo sakramentą?

Pasiruošęs švęsti šį sakramentą atgailojantysis, priėjęs prie kunigo, persižegnoja ir pasisveikina: „Garbė Jėzui Kristui“, kunigui atsakius: „Per amžius. Amen“, klausosi Šventojo Rašto ištraukos. Tada atgailautojas pasako, kada paskutinį kartą buvo išpažinties, išvardija nuodėmes, nurodo svarbesnes aplinkybes, sunkumus, gyvenant krikščionišką gyvenimą. Gali pasinaudoti liturgine atgailos formule: „Prisipažįstu visagaliam Dievui it tau, Tėve, kad labai nusidėjau“ (ir išvardija nuodėmes). Nuodėmes reikia išpažinti atvirai, nieko nenuslepiant, nes kitaip išpažintis bus šventvagiška. Kunigas yra įpareigotas saugoti išpažinties paslaptį. Jei turime kokių nors moralinių abejonių, reikia jas išpažintyje nuodėmklausiui pasakyti, kad jis paaiškintų, patartų. Po to atgailautojas taria: „Daugiau nuodėmių neatsimenu, gailiuosi ir žadu pasitaisyti, prašau atgailos ir išrišimo.“

Kunigas gali patarti, priminti krikščioniško gyvenimo ypatumus, paskiria atgailą, kuri yra ne tik simbolinis atsiteisimas už padarytas nuodėmes, bet ir pagalba naujam dvasiniam gyvenimui, vaistas silpnybėse. Atgailaujantysis privalo atsakyti ar tokią atgailą priima ar prašo pasiųlyti kitą. Kunigas pakviečia gailėtis dėl nuodėmių. Atgailaujantysis vienas ar drauge su kunigu kalba atgailos aktą, pvz.: „Viešpatie Jėzau Kristau, gyvojo Dievo Sūnau, pasigailėk manęs, nusidėjėlio.“ Tada kunigas suteikia išrišimą: „Dievas, gailestingumo Tėvas, savo Sūnaus mirtimi ir prisikėlimu pasaulį sutaikinęs su savimi ir, atsiuntęs Šventąją Dvasią nuodėmėms atleisti, per Bažnyčią tesuteikia tau atleidimą ir ramybę. Aš tave išrišu iš tavo nuodėmių vardan Dievo – Tėvo ir Sūnaus ir Šventosios Dvasios“. Kunigui žegnojant, atgailaujantysis persižegnoja ir atsako: „Amen“. Tada kunigas atleidžia sutaikintą nusidėjėlį: „Eik ramybėje.“ O šis atsako: „Dėkoju Dievui“.

Atlikęs išpažintį tikintysis dėkoja Dievui už suteiktą gailestingumo malonę, atlieka paskirtą atgailą, pamąsto apie kunigo išsakytas mintis, pasiryžta vengti didžiųjų nuodėmių, stengiasi atitaisyti kitam padarytą materialinę ar moralinę skriaudą, vengia aplinkybių, skatinančių ankstesnius nupuolimus.

KĄ TURĖTŲ ŽINOTI TĖVELIAI, NORINTYS PARUOŠTI SAVO VAIKUS ŠVĘSTI ATGAILOS IR SUTAIKINIMO SAKRAMENTĄ

Tėvai arba globėjai, privalo pasirūpinti, kad protinį suvokimą pasiekę vaikai būtų tinkamai parengti pirmą kartą švęsti Atgailos ir Sutaikinimo sakramentą, o tuo pačiu patys kartu su savo atžalomis dalyvauti pasirengimo procese.

Šiam sakramentui rengiami Krikšto sakramentą priėmę ir 7 metų sulaukę vaikai, kurių tėvai (globėjai) pareiškia norą, kad jų vaikai būtų rengiami dalyvauti sakramentiniame Katalikų Bažnyčios gyvenime. Nepamirština, kad Bažnyčia supranta jog neįmanoma paruošti vaikų sakramentiniam gyvenimui be pačių tėvų (ar globėjų) tikėjimo gyvenimo ir aktyvaus bendradarbiavimo su Bažnyčia.

Norintys užregistruoti vaiką ruoštis pirmą kartą švęsti Atgailos ir Sutaikinimo sakramentą, tėveliai rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais savaitgaliais turėtų kreiptis į Kauno įgulos kapelioną Įgulos bažnyčios zakristiją.

(Apie pasirengimą žiūrėti rubrikoje „Katechezė“)

Atgailos ir Eucharistijos sakramentams rengiančios katechezės tikslas — padėti vaikui pažinti Dievą ir žengti pirmus savarankiškus žingsnius tikėjimo kelyje. Labai svarbu, kad vaikas ne tik pažintų tikėjimo tiesas, bet, tėvų padedamas, jomis gyventų ir priėmęs šiuos sakramentus, toliau nuolat dalyvautų parapijos bendruomenės gyvenime. (Žr. rubriką „kapeliono tarnystė: šeimos, jaunimas, vaikai“.)

Suaugusieji (ypatingai besiruošiantys Santuokos sakramentui), norintys pirmą kartą švęsti Atgailos ir Sutaikinimo sakramentą, turėtų asmeniškai kreiptis į kapelioną ir dalyvauti pasirengimo procese.

(Apie suaugusiųjų pasirengimą žiūrėti rubrikoje „Katechezė“)