Herbas

Herbas - tai skiriamasis ženklas, atsiradęs XII a. karyboje, riterių nešiotas matomoje vietoje - skyde, ant šalmo, vėliavos ar apsiausto.

Jau aštuoni šimtmečiai, kai popiežius ir kiti Bažnyčios hierarchai naudoja asmeninius herbus. Herbo simbolika išreiškia herbo turėtojo gyvenimo idealą, veiklos programą ar nurodo į kokį nors svarbų gyvenimo momentą. Ji taip pat nurodo herbo savininko turimus titulus, rangą ir pan.

Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo herbo skydo mėlyname lauke vaizduojamas sidabro spalvos nuleistais sparnais žemyn skrendantis balandis, simbolizuojantis Šventąją Dvasią, ir dvylika auksinių žvaigždžių – Švč. Mergelės Marijos simbolis. Du spinduliai, sidabrinis ir raudonas, primena Dievo gailestingumą, kuris per Šventąją Dvasią veikia Bažnyčioje. Apatiniame raudoname skydo lauke – auksiniai Gedimino stulpai, seniausias Lietuvos valstybės simbolis.

Galeras (skrybėlė) su virvelėmis ir kutais nurodo herbo turėtojo rangą. Žalias galeras su žaliomis virvelėmis ir keturios eilės kutų abejose pusėse byloja, kad šis herbas yra arkivyskupo. Už herbo skydo esantis pastoralas su dvigubu kryžiumi ilgesne apatine kryžma rodo herbo turėtojo hierarchinį arkivyskupo laipsnį.

Herbo apatinėje dalyje esantis šūkis (devizas) skelbia: „Gratia, Misericordia et Pax“ (Malonė, gailestingumas ir ramybė). Herbo skydo baltos ir raudonos spalvos spinduliai, simbolizuojantys Dievo gailestingumą, yra aliuzija į šventajai seseriai Faustinai Vilniuje įvykusį apsireiškimą ir pagal tai nutapytą Dievo Gailestingumo paveikslą. Raudonos, mėlynos ir baltos spalvų derinys primena JAV, šalį, kurioje arkivyskupas gimė ir augo, o mėlyna herbo skydo spalva su dvylika auksinių žvaigždžių sietina su Europos Sąjunga, kuriai priklauso Lietuva.