Sutvirtinimas

Sutvirtinimo sakramentas atbaigia Krikšto malonę

Sutvirtinimo sakramentas atbaigia Krikšto malonę: pakrikštytieji tobuliau sujungiami su Bažnyčia, praturtinami ypatinga Šventosios Dvasios jėga ir todėl dar labiau įpareigojami, kaip tikri Kristaus liudytojai, žodžiu bei darbu skleisti ir ginti tikėjimą. Per Sutvirtinimą krikščionys, t. y. pateptieji, labiau įsijungia į Jėzaus Kristaus pasiuntinybę ir tampa kupini Šventosios Dvasios – kurios ir Jis buvo kupinas, kad visu savo gyvenimu skleistų „Kristaus kvapsnį“.

 Patepimas šventąja krizma

 Patepimas šventąja krizma yra pagrindinis Sutvirtinimo sakramento ženklas. Patepimu sutvirtinamasis gauna „žymę“, Šventosios Dvasios antspaudą, kuris yra asmens simbolis, jo valdžios, daikto priklausymo jam ženklas (karius žymėdavo jų vado, o vergus – jų šeimininko antspaudu). Antspaudas patvirtina juridinį aktą ar dokumentą, o kartais jį ir įslaptina.
Kristus sakė esąs pažymėtas savo Tėvo antspaudu (Jn 6, 27), kuriuo pažymėti ir visi krikščionys: „juk Dievas mus ir jus sutvirtino ir patepė Kristui; Jis pažymėjo mus savo antspaudu ir siuntė į mūsų širdis Dvasios laidą“ (2 Kor 1, 22). Šventosios Dvasios antspaudas ženklina visišką priklausymą Kristui, amžiną tarnavimą Jam, o drauge ir dieviškosios globėjos pažadą didžiajame paskutiniųjų laikų išmėginime (Apr 7, 2–3; 9,4).

 Sutvirtinimo teikėjas

 Visų pirma, Sutvirtinimo teikėjas yra Vyskupas. Paprastai jis ir teikia šį sakramentą, nes tuomet Sutvirtinimas akivaizdžiau susiejamas su pirmuoju Šventosios Dvasios išliejimu Sekminių dieną. Tada apaštalai, pripildyti Šventosios Dvasios, rankų uždėjimu patys ją perdavė tikintiesiems. Taigi Šventosios Dvasios priėmimas iš Vyskupo rankų parodo glaudesnį sutvirtintųjų ryšį su Bažnyčia ir gautą įsakymą liudyti žmonėms Kristų.

 Kam teikiamas Sutvirtinimo sakramentas

 Suaugusieji katechumenai ir katechetinio amžiaus vaikai Sutvirtinimą ir Eucharistiją priima tuoj po Krikšto. Vaikams Sutvirtinimas teikiamas sulaukus sąmoningo amžiaus. Lietuvos Vyskupų Konferencijos nutarimu, sutvirtinamieji turi būti sulaukę bent 12 m. Sutvirtinimą gali priimti tik pakrikštytas žmogus. Be to, tikintysis turi būti malonėje (be mirtinos nuodėmės), atitinkamai pasirengęs ir sugebąs atnaujinti Krikšto pažadus.
Sutvirtinimo sakramentui rengiamasi iš anksto. Visi kandidatai Sutvirtinimo priimti susirenka kartu. Dalyvauti šiose iškilmėse kviečiami ir sutvirtinamųjų giminės, bičiuliai bei vietos bendruomenės nariai, kad jie atstovautų visai Dievo tautai ir parodytų, kokius tikėjimo vaisius joje subrandino Šventoji Dvasia.

 Sutvirtinimo vardas ir globėjas

 Sutvirtinimo apeigų nuostatai nereikalauja, kad sutvirtinamieji šalia krikšto vardo pasirinktų dar vieną; jei vis dėlto pasirenkamas atskiras vardas, jis turi būti šventojo vardas. Kiekvienas sutvirtinamasis paprastai turi Sutvirtinimo globėją, kuris atveda jį šio sakramento priimti ir pristato jo teikėjui patepti šventąja krizma, o paskui padeda jam ištikimai vykdyti Krikšto pažadus, laikytis gautos Šventosios Dvasios. Pageidaujama, kad Sutvirtinimo globėju (globėja) būtų krikštatėvis (krikštamotė). Šitaip geriau išreiškiamas Krikšto ir Sutvirtinimo ryšys, o krikštatėviai gali sėkmingiau atlikti savo pareigas, tačiau nedraudžiama pasirinkti ir atskirą Sutvirtinimo globėją. Sutvirtinimo globėjas turi būti dvasiniu atžvilgiu tinkamas šioms pareigoms, t. y., būti sulaukęs 16 m.; būti katalikas, jau priėmęs Sutvirtinimo ir Eucharistijos sakramentus, gyvenantis pagal tikėjimą bei prisiimtas pareigas.