2025 m. Kalėdų Dienos Šv. Mišios

Pirmasis skaitinys iš pranašo Izaijo knygos (Iz 52, 7–10)
Antrasis skaitinys iš Laiško žydams  (Žyd 1, 1–6)
Iš šventosios Evangelijos pagal Joną (Jn 1, 1–18)

Brangūs broliai ir seserys Kristuje,

Kalėdų dieną Bažnyčia kviečia mus ne tik sustoti prie Betliejaus nakties vaizdų, bet ir pažvelgti dar giliau – į patį slėpinio branduolį. Šiandien girdime žodžius, kurie skamba tarsi tikėjimo viršūnė: „Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų.“ Tai drąsus Dievo sprendimas. Dievas ne tik prabyla, bet pats ateina. Ne tik siunčia žinią, bet pats tampa Žinia.

Pranašas Izaijas šiandien skelbia džiugią naujieną: „ O kokios dailios kalnuose šauklio kojos, – to, kuris ateina su linksmąja žinia, skelbdamas ramybę, nešdamas gerąją naujieną.“ Tai žinia apie Dievą, kuris veikia, kuris gelbsti, kuris sugrąžina viltį savo tautai. Ir ši žinia, kaip girdime, nėra skirta tik vienai tautai ar vienai vietai – „visi žemės pakraščiai išvys mūsų Dievo išganymą“. Kalėdos nuo pat pradžių yra visuotinės. Jos peržengia sienas, kalbas, epochas. Dievas ateina pas visus.

Antrajame skaitinyje Laiško žydams autorius sako: „ Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas yra kalbėjęs mūsų protėviams per pranašus, o dabar…  jis prabilo į mus per Sūnų.“ Tai reiškia: Dievo žodis nebėra tik išgirstas – jis tapo matomas, apčiuopiamas, gyvas. Jėzus Kristus yra ne tik Dievo pasiuntinys, bet pats Dievas, įžengęs į mūsų istoriją. Į mūsų trapumą, mūsų džiaugsmus ir mūsų skausmus.

Ir čia, Jono evangelijos pradžioje, girdime vieną iš giliausių viso Šventojo Rašto teiginių: „Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų.“   Pažodžiui – „pasistatė palapinę tarp mūsų“. Tai primena Dievo buvimą su Izraelio tauta dykumoje, palapinėje, kelionėje.  Tai gražiai pavaizduota ir mūsų bažnyčios tabernakulyje, kuris yra palapinės formoje, primenant kad Dievas ir tarp mūsų apsigyveno, tiek mūsų bažnyčioje, tiek ir su kariais jų palapinėse misijose ir pratybose.  Šiandien Dievas vėl renkasi būti kelyje su mumis – netobulais, ne jau pasiekusiais tikslą, bet einančiais, ieškančiais, kartais suklumpančiais.

Tai ypač prasminga mums, nes mūsų gyvenimuose dažnai netrūksta nežinomybės, įtampos, atsakomybės. Kalėdos primena: Dievas nėra toli nuo šių patirčių. Jis pats pasirinko ateiti į pasaulį, kuriame nėra saugumo garantijų, kuriame yra įvairių grėsmių mūsų taikai ir ramybei, kuriame dažnai pasijunta kaip kasdienėje kovoje. Todėl Kristus supranta ir lydi kiekvieną, kuris tarnauja, saugo, aukoja savo laiką ir jėgas dėl kitų.

Šiandienos Evangelija taip pat atvirai kalba apie šviesą ir tamsą. „Šviesa spindi tamsoje, ir tamsa jos neužgožė.“ Tai tikėjimo išpažinimas, gimęs realybėje, kurioje tamsa egzistuoja. Kalėdos neneigia pasaulio sužeidimų, karų, susiskaldymo ar šeimų išbandymų. Bet jos skelbia, kad tamsa neturi paskutinio žodžio, kad Dievo šviesa yra stipresnė.

Ši Kalėdų diena priartina mus prie besibaigiančių Jubiliejinių metų slenksčio.  Sekmadienį oficialiai užbaigsime šiuos jubliejinius metus visose pasaulio vyskupijose.  Tai buvo metai kurie mus kvietė ir padėjo mums atnaujinti viltį. Ne paviršutinišką, bet gilią viltį, kuri kyla iš Dievo ištikimybės. Žvelgdami atgal, galime padėkoti už patirtas malones, už susitaikymus, už naujus sprendimus, už tylų, bet ištikimą Dievo veikimą mūsų gyvenimuose ir bendruomenėse. Jubiliejus priminė: Dievas niekada nepavargsta ir ateina pas žmogų.

Žvelgdami į priekį, jau matome ir artėjantį Pasaulinį apaštalinį gailestingumo kongresą. Tai ne vien renginys ar programa. Tai kvietimas leisti tam pačiam Žodžiui, kuris tapo kūnu, tapti labiau regimu mūsų gyvenime. Gailestingumas nėra abstrakti sąvoka. Jis tampa tikras per mūsų darbus, žodžius ir maldą. Per atjautą šeimoje, per kantrybę tarnyboje, per gebėjimą atleisti, per pasirengimą padėti tam, kuris šalia.

Kalėdos mums sako: jei Dievas taip arti priėjo prie žmogaus, ir mes esame kviečiami prieiti vieni prie kitų. Jei Dievas tapo kūnu, mūsų tikėjimas taip pat negali likti vien mintyse ar jausmuose. Jis kviečia tapti kūnu – konkrečiais gestais, pasirinkimais, kasdieniais sprendimais.

Šiandien švęsdami Kristaus Gimimą, prašykime malonės atpažinti Jį gyvenantį tarp mūsų. Šeimose, bendruomenėse, tarnystėje, tyliose kasdienybės akimirkose. Tegul Dievo Žodis, tapęs kūnu, perkeičia ir mūsų gyvenimą, kad visi žemės pakraščiai – per mūsų liudijimą – išvystų išganingą mūsų Dievo veikimą.

Amen.